1. Judėjimas  

 
  Šioje teorijoje, kaip viename iš galimų  požiūrių į bendrąsias Gamtos tendencijas, dvi svarbesnės pagrindinės nuostatos būtų tokios:
 
1. Visas Judėjimas suvokiamas kaip bet  kokie pokyčiai.
 
   Pokyčiai gali rastis ir fizinėse, ir energetinėse, ir informacinėse, ir etc. plotmėse.

2.   Judėjimas skaidosi į judėjimo laipsnius (JL).                                                                              (1)

  Judėjimo laipsnių kiekis yra sutartinis ir pagal poreikį kintantis lygmuo, panašiai kaip yra dvejetainė, trejetainė, dešimtainė ir t.t. skaičiavimo sistemos. Kiekviena jų turi savo charakteristikas ir privalumus (judėjimo laipsniai analogiškai).

   Judėjimo laipsniai skirstomi į kiekybinės eigos laipsnius ir kokybinės eigos laipsnius, panašiai kaip skaičiai skirstomi į lyginius ir ne. Pastarasis skirstymas nekintantis (bent čia teikiamoje apimtyje).

   Supaprastintam, pirminiam suvokimui kiekybinė eiga čia įprasminama kaip Niutono mechanikos dėsningumų  veikimo sritis.     
    Kokybinė eiga čia kol kas įprasminama kaip visos Gyvybės raida.
   Savo ruožtu detalizuojantis judėjimo  sistemai,  palaipsniui atsiras ir naujų, neliestų sričių, dėmenų, niuansų, sprendimų, galimybių ir pan.

   Termodinamikos dėsniai modeliuoja ar aprašo vyksmą kiekybinių judėjimo laipsnių plotmėje. Ryškėjant čia teikiamos teorijos kontūrams Niutono mechanikos ribos bus apibrėžtos tiksliau, kiekybinio judėjimo posisteme, bet pradiniam lygmeny tai kol kas nėra taip svarbu. Tolesnėje eigoje tai gali būti perfrazuota ir į kiekybinės sekos elementus ar tiesiog kiekybinę  evoliuciją.

  Judėjimo laipsniai gali plėstis tiek (sąlyginai) horizontalia kryptimi, t.y. kiekybinio, linijinio daugėjimo aspektu: atomas, molekulė, vandenynas, planetos, žvaigždes ir pan., tiek vertikalia kryptimi į kokybinę išraišką: atomas, ląstelė, bakterijos, paukščiai, žinduoliai, žmogus, bendruomenė... .
    Ir čia (ypač kokybinėje eigoje*) Gyvybės sąvoką galima lyg ir išplauti, galima viską perfrazuoti į judėjimo laipsnius. Vertikalioje eigoje tiesiogiai (bent dalinai tiesiogiai**)termodinamikos dėsniai negalioja arba jų įtaka judėjimo laipsniams artėja į nulį ar į nykstamai mažus dydžius.
   *Nes tai yra arčiau Žmogaus aplinkos.
  
**Vėliau čia  rasis nemažai sąlyginumų ar išlygų, tokių kaip: tai galioja tik atskiram judėjimo laipsniui  ar jo santykiui su kitais atskirais laipsniais ir t.t.

   Tai gerai apsispindi ir per kitimo būdų sąvokas, kitimo būdų eigų vaizduose, kurie vėliau įves dar didesnį aiškumą šiuose (kiekybiniuose ir kokybiniuose) aspektuose.

   Sudėtingėjimo principai turi tokią tendenciją: kiekvienas judėjimo laipsnis sukelia (stengiasi sukelti) sekantį judėjimo laipsnį.
   O kodėl ir iki kur tai gali tęstis – tai jau kitų tolimesnių (neįvadinių) aiškinimųsi ir klausimų grupė.

   Jei Termodinamika modeliuoja vyksmą kiekybinėje eigoje (nors  ribos bus apibrėžtos tiksliau, dėstomame lygmenyje tai nėra dar kol kas taip svarbu), tai Darvino evoliucijos teorija bando apspręsti  vadinamos “gyvybės” raidą, t.y. kažkurią dalį kokybinės eigos.                      

                                  1.1.Kiekybiniai (kiekybinės eigos) judėjimo laipsniai
                              
  Norima vėl pabrėžti, kad pradiniame  supažindinimo etape paprastumo dėlei naudojamas tik vienas požymis – Niutono  mechanika, ar kiek platesnė fizikinė mechanika.
   Kiekybinius judėjimo laipsnius (JL), jų posistemes (jų mechaniką, laipsnius – čia priklauso nuo pasirinktų atskaitos taškų) plačiai grindžia esama fizika,  termodinamikos dėsniai. Norint trumpai, sąlyginai ir labai paprastai atskirti kiekybinę kryptį nuo kokybinės, paprasčiausia būtų (bent pirminiame etape) viską, ką nuosekliai paaiškina termodinamikos dėsniai, laikyti kiekybine judėjimo laipsnių sklaida.
   Nors tai tolesniame dėstyme dar detalizuosis, iškils ir kitų sąlyginumų ir kai kas gali keistis vietomis. Čia tiesiog dar ne viskas sudėliota iki kiek tolimesnių čia formuluojamo požiūrio detalizacijų.

  Kiekybinės eigos elementai – atominės, molekulinės jų tiražuotos sistemos (planetos, žvaigždės, galaktikos ir etc.) ir pan. – susieti tarpusavyje vienu lygmeniu ar vienos sistemos lygmeniu. Tai yra (pasirinktinis šiam aiškinimo momentui) bazinis atskaitos taškas laipsniavimo logikoje. Jis gali būti tiek “nulinis” atskaitos taškas, tiek ir ne. Bet kaip kertinis, jau ir pažintas, ir plačiau pripažintas, ir naudojamas (nors ir kituose pažinimo požiūriuose), – turbūt tai neginčytina.

  Taigi termodinamikos dėsnių aplinka ir įvairi jų išraiška yra šio esamo konkretaus dabar pateikiamo proceso atskaitos ir pirminio  formulavimosi taškas. Jis ir organiškai pritinka prie didesnės sistemos, ir pats ženkliai pasitarnauja jos paaiškinime.

  Organinio junginio, ląstelės, organo, gyvūno, žmogaus tai neapima ta prasme, kad kiekvieną sekantį judėjimo laipsnį (šie irgi gali būti sekantys judėjimo laipsniai, nes jų konkretus skirstymas yra susitarimo reikalas, panašiai kaip skaičiavimo sistemos – dvejetainė, dešimtainė ir t.t.) galima ištirti, išanalizuoti ir atsietai nuo kitų judėjimo laipsnių, tame tarpe ir tų, kurie apibrėžti termodinamikos dėsniais. Nes kai kurie ryšiai juose, situacijos, vyksmai nebeatitinka termodinamikos dėsnių arba ne visai juos atitinka.

   Nors galima visa tai analizuoti ir bet kuriame judėjimo laipsnių kiekyje, žiūrint koks uždavinys išsikeltas, ko siekiama ir pan. Bet galų gale didėjant požiūrio, reiškinio detalizacijai daugiau ar mažiau formuosis ir formuluosis judėjimo laipsnių sistemos ar posistemės nepriklausomai nuo pasirinktų skaičiavimo sistemų.
 
   Termodinamikos dėsnių “bėda” ar ribotumas  yra tas, kad jie viską apsprendžia, modeliuoja   viename lygmenyje (neskaidydami į judėjimo laipsnius) ar jo kontekste. Kiekybinių požymių aiškumą, funkcionalumą padidins ir kitimo būdų dimensija, kuri bus pateikiama kiek vėliau.
 
 Kiekybinis judėjimo laipsnis čia kol kas savo pilno apibrėžimo neturi, nes jame be kitimo būdų (o pastarieji dar tik bus analizuojami)  dimensijos sunku išgauti pilną vaizdą.

O dalinis ar tarpinis apibrėžimas būtų tiesiog: 
     Kiekybinis JL atspindi kiekybinės logikos  dėsningumus ir veikimą.  

Arba:
 Judėjimo dalis, kuri atspindi kiekybinės logikos raidą, apibrėžtą pasirinktame sąlyginume,  yra vadinama kiekybiniu judėjimo laipsniu.

                                           1.2. Kokybiniai (kokybinės eigos) judėjimo laipsniai
 
   Šie judėjimo laipsniai yra sukelti pirmo, nulinio, kiekybinio, fizikinio – termodinaminio  judėjimo laipsnio (visi šie skirtingi pavadinimai turi, gali turėti savo suvokimo ribas, sąlyginumus).
    Jei kiekybiniame judėjime judėjimo laipsnis skiriasi nuo kito judėjimo laipsnio daugiau kiekybiniais aspektais, tai kokybinėje plotmėje judėjimo laipsnyje   ryškesni kokybiniai skirtumai arba už pagrindą imamos vis kitos savybės.

  Kokybinis judėjimo laipsnis yra nauja savarankiška* ir savaveiksmė* funkcija, susikūrusi iš  ankstesnės savarankiškos ir savaveiksmės funkcijos (vienos ar kelių) ir turinti kokybinių skirtumų nuo ankstesnių.
   *Ar turinti to požymių, jei toliau detalizuoti (tai liečia ir savaveiksmiškumo kryptis ir etc.)

   Nors tas pats analogiškai  tinka ir kiekybiniam judėjimo laipsniui.
   Čia dar prisideda ženklūs aspektai iš kitimo būdų ir tolesnių teorijos detalių (Mistros vektorius ir etc.). Bet apie tai bus paaiškinta kiek vėliau.

   Tarkim yra suformuluota tokia labai supaprastinta kokybinės krypties seka, susidedanti  iš keturių judėjimo laipsnių:

           Pirmas laipsnis – atomai.
           Antras laipsnis – organinis  junginys.
           Trečias laipsnis – žmogus (gyvybės forma, ne formos detalė, ne genas ar kita kokia sudedamoji dalis iš savaveiksmės sistemos).
           Ketvirtas laipsnis – žmonių bendruomenė (bendruomeniniai santykiai*).
    *Čia pradinėje aiškinimo stadijoje (gal tiesiog nerandamas  būdas, kaip vienu metu aiškinti keletą aspektų)  susimaišo du gan skirtingi sąlyginumai, nors jų pavadinimai skamba beveik visiškai vienodai. Vienu atveju, pavyzdžiui, ketvirtas judėjimo laipsnis įprasmina ir susumuotą realią išraišką  –  bendruomenę (t.y. atomų, organinių junginių, žmonių –  kokybinių judėjimo laipsnių visumą) ir kitu atveju tas pats (jau) ketvirtasis laipsnis įprasmina tik vien bendruomeninius santykius be atomų, organinių junginių, žmonių  judėjimo laipsnių.
   (Pavyzdžiui, jei vadinti keturių judėjimo laipsnių išraiška bendruomenę, tada tektų jau pradiniame aiškinimo etape liesti sisteminius judėjimo aspektus, kas savo ruožtu vėl vienu metu reikalautų naujų įvedimų ir t.t.)
   Ir taip yra daug kur, ne tik šioje  konkrečioje  vietoje.

    Šiame skyriuje (o ir visam tekste) visur bus paliesta daugiau ši keturlaipsnė išraiška (skaičiavimo sistema), kad pradiniam etape nesimaišytų sąlyginumų įvairovė.
    Nors pagal poreikį tai gali būti išskirta ir tokia seka, pavyzdžiui: elektronas, atomas, ląstelė, organas, kūnas, bendruomenė. Čia būtų šešių judėjimo laipsnių skaičiavimo sistema ar  susitarimas. Ir  t.t.
   Ketvirtas judėjimo laipsnis yra bendruomenė ir jos jauniausia ar paskiausia, nauja išraiškos detalė (jau tik ketvirtasis JL) – bendruomeniniai santykiai. Reiškia bendruomeniniuose santykiuose nėra žmogaus kūno (sąlyginai tai trečias judėjimo laipsnis), organinio junginio (sąlyginai antras judėjimo laipsnis), atomų (sąlyginai pirmas judėjimo laipsnis)*.
   *Šis laipsniavimas yra teiktas gana paviršutiniškai, ir jei šiame lygmenyje jau užkliūna kažkurie niuansai, tai galima pažiūrėti kiek detalesnę išraišką (tai bus kiek plačiau  paliesta bendravimo dimensijoje skyriaus pabaigoje). 

  Analogiškai ir trečiasis judėjimo laipsnis neturi antro ir pirmo judėjimo laipsnių dėmenų ir t.t.

   Tiesmukiškai, tiesiogiai neperšoktina per kelis JL iš karto, kad nesigautų negalima situacija, pvz., kad atomai vien tiesiogiai įtakoja bendruomenės tarpusavio ryšius. Keturių judėjimo laipsnių kontekste (keturlaipsnėje išraiškoje) atomai įtakoja  žmogaus kūno veiklą  per organinius junginius, tik po to žmogaus veikla įtakoja bendruomenę ir t.t. Kitame skaičiavime (pavyzdžiui, šešialaipsnėje išraiškoje) tai būtų dėstoma kitaip, nors ir su ta pačia raidos logika.

    Kokybinė kryptis gali formuotis kaip vis sekantis judėjimo laipsnis, įtakojamas žemesnių (anksčiau susiformavusių) judėjimo laipsnių visumos poveikio, o ne atskirų detalių. Pavyzdžiui, atomai pagal šio skyriaus logiką kokybinėje kryptyje negali vien tiesiogiai formuoti žmogaus ar bendruomeninių santykių.
   Kiekybinėje plotmėje gi gal ir galima peršokti jo sąlyginius kiekybinius judėjimo laipsnius. Kartais sakoma/teigiama (teigiamas toks Vienovės sąlyginumas), kad iš atomų sudaryta žymi Visatos dalis.

   Ketvirtasis judėjimo laipsnis duotu atveju yra bendruomeniniai santykiai, kurie tapatūs emocijoms, jausmams kaip ketvirtojo judėjimo laipsnio pagrindas, nes jos sudaro jungiamąją bendruomeninių santykių funkciją (jungiamoji dalis nėra žmonių kūnai, kurie savo ruožtu tėra kitas judėjimo laipsnis, ar juos sudarantys atomai, kurie savo ruožtu… ir t.t.).

   Kokybinių  požymių aiškumą ir funkcionalumą  padidins ir kitimo būdų dimensija, kuri pateikiama sekančiame skyriaus punkte.
 
                                                                                                                                   BESTEV  (10 - 15 psl.)