3. Praktinis ir teorinis taikymas

 
  Minėtieji Judėjimo dėsningumai turi ganėtinai neribotas galimybes padėti plėtotis įvairiai Žmogaus veiklai. Ir tai gali būti taikytina nuo pačių fundamentaliausių aspektų  (pvz., nuo Visatos atsiradimo momentų modeliavimo ar fundamentalių visaapimančių teorijų kūrimo) iki praktinių sprendimų asmeninėje vadyboje.
  Nors duoto skyriaus rėmuose tai gal atrodo nerealu ar kiek kalambūriška, bet šiaip visa sistema toliau išsirutulioja su ganėtinai dideliu potencialu. Ir, vaizdžiai šnekant, su pretenzijomis, kad gal šioje srityje teks padirbėti ne vieną dešimtmetį ir ne vienam tūkstančiui žmonių. 

  Kiek smulkesni pavyzdžiai:

a) teorinis aspektas.
 Čia truputį grįžtama prie ketvirtojo, trečiojo, antrojo, pirmojo JL ir kiek detaliau  tai aptariama.
   Ta jauniausia* išraiškos detalė – ketvirtasis JL = bendruomeniniai santykiai – jau nėra tolygu žmonių bendruomenei (t.y. ketvirtam JL), kaip aritmetinės žmonių sumos kažkokiai daliai.. Tai tiesiog naujausia formacija, kurios nėra žmoguje ar neribotame kiekyje atskirų žmonių. Tai yra bendravimo dimensija (ar rišanti substancija), kuri galima tik tada, kai yra bendraujama, t.y., kai būna bent du bendraujantys žmonės. Ir t.t.
    *Naujausia, paskiausia, vėliausiai atsiradusi nauja sudedamoji dalis kuriame nors judėjimo laipsnyje (JL).

   Ta jauniausia išraiškos detalė – trečiasis JL = bendruomeniniai organinių junginių santykiai – jau nėra tolygu žmogui (t.y. trečiam JL), kaip aritmetinės organinių junginių sumos kažkokiai daliai.. Tai tiesiog naujausia formacija, kurios nėra organiniame junginyje ar neribotame kiekyje atskirų organinių junginių. Tai yra bendravimo dimensija (BD), kuri galima tik tada, kai yra bendraujama – sąveikaujama, t.y., kai būna bent du sąveikaujantys organiniai junginiai. Ir t.t. Čia  tą jų bendravimo dimensijos funkciją bendriausiais bruožais atlieka žmogaus protas [ fiziologiją valdo pasąmoninė veikla, o sėdėjimą, skaitymą, ėjimą ir etc. valdo protas (proto paliepimai)].

   Ta jauniausia išraiškos detalė – antrasis JL = bendruomeniniai atomų santykiai – jau nėra tolygu organiniam junginiui (t.y. antram JL), kaip aritmetinės atomų sumos kažkokiai daliai. Tai tiesiog naujausia formacija, kurios nėra atome ar neribotame kiekyje atskirų atomų, tai yra, bendravimo dimensija, kuri galima tik tada, kai yra bendraujama / sąveikaujama,  t.y., kai būna bent du sąveikaujantys atomai. Ir t.t.
 
  Ta jauniausia išraiškos detalė – pirmasis JL = bendruomeniniai atomų dedamųjų dalių santykiai – jau nėra tolygu atomui(t.y., pirmam JL), kaip aritmetinės atomų sudedamųjų dalių sumos kažkokiai daliai. Tai tiesiog naujausia formacija, kurios nėra atomo sudedamosiose dalyse ar neribotame kiekyje atskirų atomo sudedamųjų dalių, tai yra, bendravimo – sąveikavimo  dimensija, kuri galima tik tada, kai yra bendraujama, t.y., kai būna bent du sąveikaujantys atomų sudedamųjų rinkiniai. Ir t.t.

    Taigi ta bendravimo dimensija (BD) čia daugiau apibrėžiama kaip sąveikavimas sistemoje, kuri yra atsiradusi paskiausiai (vėliausiai) susiformavusiame judėjimo laipsnyje.
     Nors šiaip jis (sąveikavimas) apima visas visų bent kiek savarankiškų vienetų  sąveikas.

    Bendravimo dimensija (BD) yra sąveikavimas, kuris apima visas visų, bent kiek savarankiškų reiškinių  sąveikas.                                                                                                                                                    (15)

   Tos naujausiosios išraiškos (viršutiniai aukštai judėjimo laipsnių  sistemose, jų bendravimo dimensija) visuose JL yra gana įdomios savo savybėmis,  tuo pačiu jos yra ir informatyvūs reiškiniai.                 
   Žmonių bendruomenės  bendruomeniniai santykiai  yra labai patogūs stebėjimui fiziškai, vizualiai ir etc., nes jų dimensija tam tikrais aspektais yra didesnė gabaritais nei žmogus. Čia turimas mintyje tas stebėjimo aspektas, kuris apima bendravimo dimensiją ir pradžiai bent išvestines eigas.
   Tai maždaug panašu į tai, kiek naujo galima būtų sužinoti apie DNR molekulę, jei po  molekulės struktūrą galima būtų lengvai pasisukioti su nuosavu automobiliu.

   Bendrų persidėstymo* aspektų bendravimo dimensijose turbūt negali nebūti.                                      (16)
  *Čia persidėstymas yra tam tikrų bendrųjų dėmenų, savybių (tiek JL, tiek kitų savarankiškesnių vienetų  sandarose) atsikartojimas įvairių reiškinių sąveikose.
 Į persidėstymo sandarą įeina  JL ir KB unifikuotosios sudedamos dalys. Pastarieji aspektai  eigoje po truputį ir bus aiškinami.

   Bendravimo dimensija (BD)_ gali užgožti ir pirminio dėmens paieškų svarbą įprastame gamtamokslyje ar per jį bandomą kurti Vieningo Pasaulio sampratą.                                                           
 
   Ar tiesiog gali būti grįžta prie atskaitos taško  –  žmogus.                                                                       (17)

b) praktinis, teorinis aspektas. 
 Gal toks persidėstymo principas leistų  įeiti į kokio nors piktybinio auglio ląstelių bendravimo dimensiją... ir jos harmoniją dezaktyvuoti...?
   Ar tai su rimtu moksliniu nusiteikimu patyrinėti šią daugialypę terpę, ką galėtų duoti šiam požiūriui fundamentalus įprastinės fizikos įdirbis mikro pasaulyje, įdirbiai genetikoje, medicinoje, įdirbiai visuomeninėje veikloje, apjungti į vieną persidėstymo daugialypę funkciją ir t.t.
   Šis aspektas  leidžia įeiti į terpes, kuriose nevisai veikia gabarito veiksnys. Nes kai galima pasirinkti įvairius gabaritus, tai poreikis priėjimui prie žmogui nepatogių gabaritų (per didelių ar per mažų) sumažėja, nes kai kuriuos gabaritus galima modeliuoti patogiame dydyje. Tad gabaritų  prasmė kažkiek ir kinta.
   Nors einant toliau, galimos sistemos visai be gabarito, masės, laiko, energijos ir kitų dimensijų...
   Ir t.t.

c) dar vienas aspektas.
   O gal pateiktos grafinės  išraiškos modeliuoja ir fundamentalesnes banginių eigų prigimtis ir etc....

d) dar...
   Dar lieka kiekybinio judėjimo pasaulio bendravimo dimensija.

e) dar...
   Paties mažiausio dėmens (stygų teorijos ir pan.) paieška yra ir kiek nefunkcionali, nes ne visais atvejais pirminis dėmuo yra labai svarbus. Kartais labai svarbūs ir tie bendravimo dimensijos aspektai, kurių nėra ir negali būti pirminiuose dėmenyse, ypač kai reali praktika realizuojasi toli nuo pirminių  dėmenų, o supanti aplinka sudėliota iš aibės bendravimo dimensijos detalių.
    Ir čia kuo didesnė galimų JL seka, tuo daugiau kartu pasireiškia viršutinysis judėjimo aukštas  ir tuo daugiau kartų sumuojasi bendravimo dimensija (tame tarpe ir jos persidėstymo aspektas).

f) ir t.t.

  Judėjimo dėsningumai (JD) atveria panašias galimybes ir vystymosi erdves, kaip  savo laiku tai sukūrė heliocentrinė sistema, po to termodinamikos dėsniai, dabar kitimo būdai (KB) judėjimo laipsniuose (JL).

   Judėjimo dėsningumus galima pagrįsti ir tuo, kaip plinta trečias kitimo būdas (3KB). Dabar yra ribinis taškas, nuo kurio gali būti pradėtas  sąmoningai naudoti 3KB ketvirto JL rėmuose. Galimas to platesnis  naudojimas ir į žemesnių JL projekciją. Ir tai jau vyktų su moksliniu pagrindimu (t.y., su kryptingesne ekspansija), o ne atsitiktinėje ar natūralioje sekoje (3JL dimensija).

   Tiriant, analizuojant bendruomenės lygmens kokybinę mechaniką patogiuose žmogui dydžiuose, matosi visas mechanizmas, kaip detaliai viskas sprendžiasi ir su tokios perspektyvos pritaikymu  mikro ar makro pasauliui, ir su kai kuriomis tokiomis prielaidomis ar sprendimais, kokių įprastinių (įprastinio gamtamokslio) metodų terpė tiesiog negalėtų turėti.

   Trečias KB  kokybinėje eigoje nuo antro JL* ir aukščiau atlieka tęstinumo, perimamumo ir etc. funkcijas. Įprastinių sąvokų lygmenyje tai skambėtų taip – visą Žemės gyvybės raidą aiškina Darvino evoliucijos teorija.
   Taigi visą šią evoliucijos teoriją esmėje grindžia viena trečio KB funkcija.                                               (18)
    *Nesileidžiant į detalizacijas, kur ribos gali dar tikslintis.

   Kiek plačiau apie Judėjimo teorijos galimybes  bus vėliau ir Struktūros teorijoje. Nes kai kas per ją geriau,  plačiau bus paaiškinta.

   Pavyzdžiui, šiek tiek priešlaikiškai skamba:
  
   Vidurinioji eiga (2KB) atspindi ir idealių dujų (termodinamikoje)  būsenos pusiausvyrą, t.y., vyksmą iš tam tikros būsenos į visiškai chaotišką (kiek iš vienos būsenos išnyksta, tiek į kitą prisideda),  tai formuoja ir energijos tvermės dėsnį (per didelis kiekis destrukcijos neleidžia greitai įsigalėti kokybinėms eigoms ir etc., ta prasme, kad kažkaip staiga gali imti ir įsigalėti kažkur ir bet kaip 3KB ir tuo neproporcingai išbalansuoti energetines eigas).
   Galų gale, jei antras kitimo būdas charakterizuoja Niutono mechaniką, tai jis ir turi su savo išlygomis, sąlyginumais ir etc. persifrazuoti visoje puokštėje savų dėsnių į šį kitimo būdo standartą.

---- ----

Ir t.t.

                                                                                                                               BESTEV   (25 - 30 psl.)